Kraunama ...Ankstyvoji vaikystė – nuostabus metas ne tik vaikui, bet ir suaugusiems, kurie rūpinasi savo vaiku kiekvieną dieną, atidžiai stebi jo raidą. Šiuo laikotarpiu daugelis vaikų demonstruoja vis naujus gebėjimus. Tuo pat metu kiekvienas vaikas yra unikalus: vystosi savo tempu, turi savitą bendravimo stilių, individualiai reaguoja į žmones ir jį supantį pasaulį. Trejų metų vaikas nepaprastai domisi aplinka. Kartais tiesiog sunku atitraukti nuo to, kas jį rimtai sudomina.
Vasarą lauke praleidžiame žymiai daugiau laiko, negu žiemą. Tačiau vaikams kvėpuoti grynu oru svarbu kiekvieną dieną, bet kuriuo metų laiku, net kai oras prastas. Todėl sulaukę puraus sniego, skubame į kiemą su ankstyvojo amžiaus „Zuikučio“ grupės vaikais.
Smagūs pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai rogutėmis, sportinės pramogėlės: „Pastatykim sniego senį besmegenį“, „Išmatuokim sniego gylį“ – visa tai labiausiai mažiesiems patinkantys užsiėmimai žiemą. Vaikučiai nekantraudami laukia visų šitų pramogų, kada galės parungtyniauti ir džiaugsmingai žaisti lauke su sniegu.
Jie visada nenurimstantys, kupini energijos ir noro pažinti šitą mūsų paslaptingą pasaulį. Šis paprastas žiemiškas džiaugsmas vaikams dovanoja daug smagių akimirkų.
Ankstyvojo amžiaus vaikai labai smalsūs. Žaisdami ir vaikščiodami lauke jie tyrinėja gamtos pasaulį, pradeda suvokti priežasties ir pasekmės, ryšius. Jie stebi kaip veikia įvairūs gamtos reiškiniai, išmoksta naudotis įvairiais įrankiais, pradeda spręsti iškilusias problemas.
Lauke sklinda daug įvairiausių garsų. Vaikai bando juos įvardyti, atkartoti. Būdami lauke vaikai kalba apie tai ką mato.
Pasivaikščiojimai, žaidimai, tyrinėjimai, eksperimentai žiemą lauke daro didelį poveikį visoms ugdymo sritims. Svarbus ugdomos veiklos veiksnys yra oras. Vaikai ugdydamiesi lauko aplinkoje patiria oro ir įvairių metų laikų kaitą.
Kaip būdinga ankstyvojo amžiaus vaikams, jie pasaulį pažįsta per pojūčius. Reikia suteikti vaikui galimybę pačiupinėti sniegą.
Visi mes žinome, kaip vaikai mėgsta valgyti sniegą. Žaisdami lauke prisidedame kibirėlį sniego, o parsinešę leidžiame, kad jis ištirptų ir įsitikimame, ar tikrai sniegas švarus. Stebime, kaip ištirpsta, kiek daug nešvarumų ir šiukšlių. Šis paprastas žiemiškas džiaugsmas vaikams dovanoja daug smagių ir prasmingų akimirkų.
Mes užduodame sau daugybę klausimų apie ugdomus vaikus, o atsakymus tegalime rasti, atkreipdami dėmesį į patį vaiką. Stebėdami galime suprasti, ką galvoja vaikai, kuo jie domisi, kaip jaučiasi stebimi. Atsakymus galime rasti stebėdami vaikų kūno judesius, mimiką, įsiklausydami į jų balso tembrą. Šie dalykai padeda geriau suprasti kiekvieną vaiką.
Kaip teigia Ušinskis, „Mes smarkiai klystame, jeigu galvojame, kad visas mokyklinio amžiaus vaiko gyvenimas priklauso mokyklai; ne, mokyklai priklauso tik nedidelė dalis to savaiminio vaiko ugdymosi, o jį, vaiką, labiausiai veikia laikas, gamta ir šeima.
Švenčionėlių l/d „Vyturėlis“: „Zuikučio“ grupės vaikai su auklėtoja Svetlana Varno.