“Saulutės” grupės vaikučių  eksperimentai… “Varveklio beieškant”. Sniegas – kas tai, iš ko jis padarytas? Todėl žaidžiame, stebime, tyrinėjame, atrandame iš naujo, kad sniegas baltas, šaltas, birus, lipnus, šiltoje patalpoje ištirpsta-į vandenį pavirsta…  Taip pat įdomu, kas atsitinka su vandeniu lauke, spaudžiant šaltukui, iš kur ir kaip atsiranda varvekliai? Į daugelį klausimų bandė rasti atsakymus “Saulutės” grupės vaikučiai. Stebėdami sniegą lauke, pamatė daug gražių snaigių, kurios šiltuose delniukuose greit virto vandens lašeliu…  Eksperimentavo su sniegu atsineštu į grupę: lipdė, stebėjo kaip jis tirpsta. Ištirpusio sniego vandenį vėliau dažė , supylė į indelius ir lauke užšaldė. Gavosi spalvoti karoliukai – ledinukai. Buvo daug džiaugsmo ir gerų emocijų.

“Saulutės” grupės mokytoja Tamara Juchnevičienė

Žiema pažeria įvairių idėjų, kaip įdomiai ir smagiai praleisti laiką lauke. Grupės “Boružėlė” ugdytiniai lauke mėgsta čiuožinėti su rogutėmis, lipdyti besmegenius, žaisti sniego mūšį. Tačiau su sniegu ir ledu galima ne tik žaisti, bet ir atlikti eksperimentus. Eksperimentai ugdo vaikų kūrybiškumą, turtina vaikų supratimą apie sniego savybes. Nusprendėme paeksperimentuoti ir pasigaminome “ledinukus”. Šiam eksperimentui nereikės jokių pavojingų priemonių, o tik formelių, vandens ir įvairių smulkmenų papuošimui ( dažų, sagų, šakelių ir t.t. ). Eksperimentas pavyko! Vaikai labai džiaugėsi rezultatu!

“Boružėlės” grupės mokytoja Ugnė Chalimavičiūtė – Paukštė

 Pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ prisimenamas 1991 metų sausis, kai vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.

2021 m. sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

“DRUGELIO”, “ZUIKUČIO”  IR “VARPELIO” GRUPIŲ VAIKŲ PIEŠINUKAI

……Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų.  Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę. Baltazaras nešėsi mirą, Melchioras – auksą, Kasparas – smilkalus…….

Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

GRAŽIA TRADICIJA TAPĘS ŠVENČIONIŲ RAJONO MERO RIMANTO KLIPČIAUS KNYGUČIŲ KARAVANAS “VYTURĖLYJE”…

Jau žiema… Sninga…

“Voveriukai” pirštuku piešė snaigutes.

“Voveraitės” grupės mokytoja Birutė Račinskienė