Švenčionėlių lopšelio-darželio „Vyturėlis” „Drugelio”, „Boružėlės”, „Zuikučio”, „Saulutės”, „Žiogelio” grupių kūrybiniai  darbai (,,Velykinis margutis”). Projekto tikslas: Skatinti vaikus, tėvus bei pedagogus puoselėti Velykines tradicijas, telkti ugdymo įstaigų bendruomenių narius emocinei bendrystei, išradingai kuriant ir atnaujinant edukacines erdves, naudojant margučio simbolį. Kūrybiniai darbai pristatyti į Pabradės „Ryto” gimnaziją pagal STEAM kūrybinių darbų projektą – parodą „STEAM VELYKINIO MARGUČIO RAŠTAI”, kurioje pristatomi STEAM metodais sukurti vaikų, tėvų ir mokytojų darbai.

Ugnis ir vanduo lietuvių (kaip ir daugelio tautų) apeigose turėjo sakralinę reikšmę. Šiandien Aukso obelėlės 1-2 grupės vaikai rinkosi į darželio kiemą švęsti Velykų. Visi kartu plovėme rankas su Velykiniu vandeniu, kurį parsinešėme iš Velykinio žygio. Po to sėdome prie vaisių stalo, padėkodami už gausą.
Nuo seno tikėta, kad Verba nėra tik Verbų sekmadienio atributas. Iki šiol manoma, kad ji turi ypatingų galių, todėl šventintos Verbos jokiu būdu negalima tiesiog bet kur išmesti. Senoji Verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Su vaikais būtent taip ir padarėme patraukdami prie smėlio dėžės, kur visi kartu sudeginome “pikas mintis”.
Velykų margutis – tai neatsiejamas šios šventės simbolis. Kiekvienas vaikas atsinešė po Margutį, kuri smagiai leido riedėti nuo kalniuko. Vaikams tai teikė daug džiaugsmo bei teigiamų emocijų. Po veiklos ugdytiniai tupinėjo tarp spalvotų gėlių, bėgiojo ir džiaugėsi vienas kito draugija.

Uždėjo didžioji gamta kūrėja ant svarstyklių lėkščių Dieną ir Naktį. Pasvyravo lėkštės, pasvyravo ir toji, kur stovi diena, ėmė leistis žemyn. Diena pasunkėjo ir persvėrė naktį. Ir tada jau atėjo pavasaris… O su juo ir didžiosios šventės – Velykos. Linksmiausia pavasario šventė prasidėdavo jau prieš savaitę, nuo Verbų sekmadienio ( „Verbnyčios“, „Verbinės“, „Palmių Sekmadienis“). Visa ši savaitė buvo vadinama „Didžiąja“. Ši šventė simbolizuoja viską, ką galime sieti su pavasariu: atgimimą, atsinaujinimą, naują pradžią….

Mokytojos Svetlana Delgiadienė, Svetlana Varno, Tatjana Šapokienė

Balandžio 17d. ,,Aukso obelėlės” 1 ir 2 grupių vaikučiai su auklėtojomis ir tėveliais išsiruošė į žygį  prie upelio Švenčionėlių miesto pakraštyje. Kiek daug teigiamų emocijų gavo vaikai klausydamiesi įvairių paukščių čiulbėjimo, stebėdami žydėti pradėjusias žibutes ir plukes! Pavasarinio miško kvapai, garsai ir spalvos džiugino ir ramino kiekvieną žygeivį. Pabraidę po čiurlenantį upelį bei palaipioję nuvirtusiais medžiais vaikai įsipylė į atsineštą molinį ąsotį švaraus upelio vandens Velykų šventei ir padėkoję gamtai už įspūdžius patraukė į darželį.

Mokytojos Virginija Giedraitienė, Janė Sliskienė, Alina Januševič ir mokytojo padėjėjos Vida Vaitekėnienė, Edita Juknienė

Balandžio 2d. ,,Aukso obelėlės” abiejų grupių vaikučius aplankė Sirvetos regioninio parko Gamtos mokyklos darbuotojos su labai gražia ir prasminga programa. Renginio pradžioje vaikai spėliojo paukščių pavadinimus, klausėsi paukščių garsų, mėgdžiojo juos šokdami, apžiūrinėjo paukščių nuotraukas. O kiek buvo džiugesio ir teigiamų emocijų, kai kiekvienas su tikra plunksna galėjo rašyti laišką Kukučiui, kuris tikrai buvo pristatytas tiesiai į šio gražaus paukštelio, gyvenančio regioniniame parke, snapą. Kiekvienas vaikas gaminosi sau po velykinį medinį margutį aplipdydamas jį spalvotu plastilinu. O pati smagiausia dalis buvo sužinoti, kaip paukšteliai gaminasi sau lizdelį. Šauniosios Gamtos mokyklos darbuotojos turėjo inkilą ir daug visokių medžiagų, tinkančių ir nelabai tinkančių paukščio lizdui: šapaliukų, šieno, žolyčių, šiukšlių, siūlų, molio. Vaikai turėjo atspėti, ką dėsim į patogų ir jaukų lizdelį ir patys jį formavo.

Mokytoja Virginija Giedraitienė ir mokytojo padėjėjos Vida Vaitekėnienė bei Edita Juknienė

Ši savaitė ,,Aukso Obelėlėje” ypatinga – vyksta pasiruošimas Velykoms. Šiomis dienomis abiejų grupių vaikučiai padedami mamyčių – Justinos ir Mildos – margino kiaušinius. Veikla sukūrė jaukią, šventišką atmosferą ir tapo puikia proga mokytis per kūrybą ir bendravimą.

Mokytojos Janė Sliskienė, Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitekėnienė ir Edita Juknienė

Kiekvieną dieną vaikai suvalgo bent jau riekelę duonos. Paprasčiausiai paima į ranką, kanda kąsnelį, kramto, žino, kad tai duona. Kasdieninė duona. Šventa duona. Duona nupirkta
parduotuvėje. Kodėl duona laikoma šventa? Kodėl ją reikia gerbti? Kodėl seneliai sakydavo, ,,kad duona būtų skalsi‘‘, ,,skalsos jums‘‘, ,,skalsos‘‘. O tai reiškia, kad ,,linkiu nuolat ant stalo turėti
duonos, kad niekad jos nepritrūktų‘‘. Vaikai sako: ,,Galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti duonos‘‘. Ne, ne visada buvo taip paprasta nusipirkti. Reikėjo didelius darbus nudirbti, kad duona
ant stalo atkeliautų. O ir tuos darbus nudirbus ne visada duonos ilgam užtekdavo. Todėl verta išmokyti gerbti duoną, ją tausoti. Ir dabar duoną užauginti ne taip paprasta, nors žmogui ir padeda
mašinos, daug laiko ir darbų atlikti reikia. Grūdas po grūdo- vis į tą mažą širdelę! Vaikai kantriai laukė edukacijos pradžios, klausėsi pasakojimo apie duoną, jos sunkų gamybos kelionę nuo grūdo iki riekės. Vaikai drąsiai apžiūrėjo miltus, minkė , maišė duonos tešlą, formavo duonos kepalą. Pakvipo visas darželis duonos kvapu.

,,Aukso obelėlė” 1-2 grupių mokytojos  Janė Sliskienė , Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitekenienė ir Edita Juknienė

Laukdami Verbų sekmadienio vaikai rišosi naujas kadagines verbeles ir degino praitų metų verbą. O su ja ir visus vargus ir negandas, kurios buvo praėjusiais metais.

Mokytojos Janė Sliskienė, Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitiekėnienė ir Edita Juknienė

Švenčionių r. savivaldybės administracijos Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas ,,Kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas Švenčionių r. savivaldybėje”.

Šiandien – ,,Sveikuoliškas desertas”.