Kraunama ...,,Ruošk roges vasarą, o ratus- žiemą”- byloja lietuvių liaudies patarlė.
Kada, jeigu ne vasarą mokytis pažinti, uostyti, ragauti, ruošti žiemai vaistinius augalus? Juolab, kad žiemą ateis šv.Kalėdos ir vaikai galės padovanoti tėveliams savo rankytėmis rinktų, džiovintų, maišytų kvapnių, sveikų arbatų.
Šiandien paskyrėme dieną nuostabiai mūsų krašto vaistažolei vardu ,,Siauralapis gaurometis”. Šis augalas, nepelnytai buvęs užmirštas ir šiandien išgyvenantis tikrą atgimimą, yra vertas didžiausių pagyrų: jauni lapeliai naudojami maistui, o lapai ir žiedai fermentuojami arbatai, kurios poveikis itin platus, turbūt nėra organo, kurio ši arbata neveikia teigiamai. Paprastai ir vaikiškai buvo pasakojama, kiek duos kvapni, skani arbatėlė jėgų ir geros nuotaikos patiems ,,mažiesiems žolininkams” bei jų tėveliams.
Tyrinėjome patį augalą, vaikai mąstė, kodėl jo toks pavadinimas ,,siauralapis”, įvardino, ar augalas aukštas, ar žemas, uostė žiedelius, nusakė jų spalvą, drąsesni ragavo lapelių, bandė apibūdinti jų skonį ,,saldus, rūgštus, kartus”.
Ugdytiniams labai patiko fermentavimo procesas, kurio metu jie savo mažais pirštukais turėjo lapelius nutraukti nuo augalo koto, tada stipriai trinti, kol susidaro sultys. Kimšome lapus į stiklainius ir juos stipriai spaudėme, padėjome į tamsią šiltą vietą ir lauksime tris paras, kol arbata susifermentuos ir galėsime ją džiovinti.
,,Aukso obelėlės” mokytojos Janė Sliskienė ir Virginija Giedraitienė