Ši savaitė ,,Aukso Obelėlėje” ypatinga – vyksta pasiruošimas Velykoms. Šiomis dienomis abiejų grupių vaikučiai padedami mamyčių – Justinos ir Mildos – margino kiaušinius. Veikla sukūrė jaukią, šventišką atmosferą ir tapo puikia proga mokytis per kūrybą ir bendravimą.

Mokytojos Janė Sliskienė, Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitekėnienė ir Edita Juknienė

Kiekvieną dieną vaikai suvalgo bent jau riekelę duonos. Paprasčiausiai paima į ranką, kanda kąsnelį, kramto, žino, kad tai duona. Kasdieninė duona. Šventa duona. Duona nupirkta
parduotuvėje. Kodėl duona laikoma šventa? Kodėl ją reikia gerbti? Kodėl seneliai sakydavo, ,,kad duona būtų skalsi‘‘, ,,skalsos jums‘‘, ,,skalsos‘‘. O tai reiškia, kad ,,linkiu nuolat ant stalo turėti
duonos, kad niekad jos nepritrūktų‘‘. Vaikai sako: ,,Galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti duonos‘‘. Ne, ne visada buvo taip paprasta nusipirkti. Reikėjo didelius darbus nudirbti, kad duona
ant stalo atkeliautų. O ir tuos darbus nudirbus ne visada duonos ilgam užtekdavo. Todėl verta išmokyti gerbti duoną, ją tausoti. Ir dabar duoną užauginti ne taip paprasta, nors žmogui ir padeda
mašinos, daug laiko ir darbų atlikti reikia. Grūdas po grūdo- vis į tą mažą širdelę! Vaikai kantriai laukė edukacijos pradžios, klausėsi pasakojimo apie duoną, jos sunkų gamybos kelionę nuo grūdo iki riekės. Vaikai drąsiai apžiūrėjo miltus, minkė , maišė duonos tešlą, formavo duonos kepalą. Pakvipo visas darželis duonos kvapu.

,,Aukso obelėlė” 1-2 grupių mokytojos  Janė Sliskienė , Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitekenienė ir Edita Juknienė

Laukdami Verbų sekmadienio vaikai rišosi naujas kadagines verbeles ir degino praitų metų verbą. O su ja ir visus vargus ir negandas, kurios buvo praėjusiais metais.

Mokytojos Janė Sliskienė, Alina Januševič ir Virginija Giedraitienė

Mokytojo padėjėjos Vida Vaitiekėnienė ir Edita Juknienė