Vienoje pamiškėje driekėsi nepaprastai graži, kvepianti, spalvinga pieva. Gyvenimas šioje pievoje virte virė – visi čia gyveno gražiai, linksmai ir laimingai. „Drugelio“ grupės ugdytiniai šiltą vasaros dieną aplankė „Spalvingą pievą“. Ir pasijutome, kaip „Pievos gyventojai“.

Mokytoja Inga Šustickienė,  ir auklėtojo  padėjėja  Eglė Urbanavičienė

Joninės, tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Visa, kas gyva žemėje, yra kviečiami įsilieti į šį gyvybės bujojimą, pasisemti jėgų, atsinaujinti ir švęsti… Ši šventė švenčiama nuo neatmenamų laikų ne tik lietuvių, bet ir aplinkinių tautų ir genčių, kurių šventimo papročiai turi daug bendrų bruožų bei simbolių atėjusių iki mūsų dienų. Baltų tautose ši šventė visais laikais buvo labai svarbi. Joninės, dar vadinamos Rasomis, Kupolėmis ar Ilgiausia naktimi. Joninės glaudžiai susijusios su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės kupinos magijos, paslapčių, senovinių tradicijų ir linksmybių – būtent tai mokytojų vedami galėjo patirti Aukso obelėlės vaikai. Prieš Joninių savaitgalį vaikai buvo supažindinti su šios šventės tradicijomis per įvairias veiklas: vainikų rišimas, dainos, žaidimai, paparčio žiedo ieškojimas ir net šokinėjimas per laužą. Tokį įvairių įdomių užsiėmimų kupiną penktadienį turėjo Aukso obelėlės vaikai.

„Aukso obelėlės“ mokytojos:  Janė Sliskienė, Alina Januševič, Virginija Giedraitienė.

“ Šiandien ,,Aukso obelėlės” vaikučiai, užsidėję ant pečių kuprines su vandenuku ir skanėstais, patraukė į nuostabų žygį  Sirvėtos regioniniu parku. Čia mus pasitiko milžiniškas spalvingas ir linksmas paukštis Kukutis – parko simbolis. Jis ir pradėjo pasakojimą apie mūsų krašto miškus, ežerus, upes, žvėris ir paukščius. Kiek buvo nuostabos ir įspūdžių, kai vaikai pastato tamsiajame kampelyje susėdę ant minkštų pagalvėlių klausėsi legendos apie maumą ir kitas mitologines būtybes. Parko edukatorės Jolita ir Gintarė vedė mus miško keliu, stabteldavome ties kiekviena iš akmens iškalta skulptūra: Gabijos, Upinio, Veliuonos, Žemynos ir kitų. Vaikai atkartojo paukščių balsus, žaidė žaidimą: ,,Paliesk, pauostyk, paragauk, paklausyk”, atsakinėjo į vadovių klausimus. Įveikę 1,3km ilgio taką susėdome pamiškėje pietauti ir pasidalinti įspūdžiais, o jų tikrai netrūko! Nuoširdžiai dėkojame Sirvėtos regioniniam parkui už labai puikią edukacinę programą, pritaikytą patiems mažiausiems lankytojams.

„Aukso obelėlės“ mokytojos: Janė Sliskienė, Alina Januševič, Virginija Giedraitienė.

„Aukso obelėlės“ 1 ir 2 grupių vaikai susirinko sporto salėje, kur jų laukė choreografė Indrė. Vaikams buvo pravesta balso ir kūno mankšta su muzika. Tai buvo puikus būdas pajudėti bei eksperimentuotis su balsu. Kartu bandėme pašalinti susikaupusią įtampą kūne, išlaisvinti judesiu ir lavinti koordinaciją. Ugdytiniai buvo lavinami per žaidimus: „ Atspėk koks aš gyvūnas“, „Veidrodžio atspindys“. Žaidimai buvo įdomus, reikalavo atidumo atkartojant mokytoją. Aktyviai praleistas laikas kartu vaikams teikė džiaugsmą, dėkojo choreografei Indrei už pravestą pamokėlę.

„Aukso obelėlės“ mokytojos:  Janė Sliskienė, Alina Januševič, Virginija Giedraitienė.

“KAIP UGDYTI VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ”

Viena iš gražiausių vasaros švenčių – tėvelių diena. „Aukso obelėlės“ vaikai dovanojo tėveliams savo rankų darbo dovanas – šiltą apkabinimą, šypseną, džiaugsmą bei meilę…

Nuskubėjo gražuolė gegužė ir gyvybe pabudo gamta.
Mamytes tik ką ji padabino žydinčio grožio gausa.
O dabar, štai, sukluso birželis – toks ramus, toks brandus, toks žavus…
Vėl atneš jis mums svarbią žinutę – metas sveikinti Tėtį nuoširdžiausiu žodžiu.
Tau, brangusis Tėveli, linkiu visko daug ir gražaus!
Gyvenimo ilgo, laimingo, darnaus!

„Aukso obelėlės“ mokytojos: Virginija Giedraitienė, Janė Sliskienė, Alina Januševič.